varlinėti

varlinėti
varlinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. 1. L, Š, Rtr, , NdŽ, , Brs, Plt, Vlkv gaudyti varles, varliauti: Gandro snapas ilgas ir pritaikytas balose varlinėti E. Gužas ilgakojis stypčiojo varlinėdamas J.Balč. Gužutis varlinė́ja Btg. Varlinėjo gervelė po žalią lankelę TDrV105. Antai gandras varlinė́[ja] Kv. Gandras mūso lauke varlinė́[ja] Kl. Prie balų, prie pelkių garniai varlinė́davo, vaikščiodavo jie sau, braidžiodavo PnmŽ. Kai tik pradžiūvo pievos, vaikai išbėgo į ravus varlinė́t Čk. Prūde [vaikai] varlinė́[ja] Grd. 2. Š, NdŽ rėplinėti, šliaužioti kaip varlei (apie mažą vaiką). 3. , NdŽ, Mlt, Trgn, Paį, Ps, Jnš, Žd, Vkš, Plt, Kl, Vvr, Kin, Kv prk. vaikštinėti, slampinėti, valkiotis: Kur varlinė́ji, eik numie Krž. Nueinam į pievas, varlinė́jam, vaikštom pagal markas Pin. Varlinė́[ja] po laukus, o darbo nė kokio neužsiema Kal. Toki sužeisti [kareiviai] varlinė́s po kaimas Skdv. Kas ten varlinė́[ja] po tas pievas? End. Varlinė́ja vaikai visą dieną be darbo, kailin reikia duot Vp. Jos da po krautuves varlinė́ja Ėr. \ varlinėti; išvarlinėti; nuvarlinėti; pavarlinėti; pravarlinėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • varlinėti — vksm. Dár kóvo viduryjè, apšãlusiose pievose pradėjo varlinėti gandrai̇̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išvarlinėti — 1. intr. Š kurį laiką varlinėti. 2. tr. Š, KŽ išgaudyti, išrankioti varles. varlinėti; išvarlinėti; nuvarlinėti; pavarlinėti; pravarlinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • varlinėjimas — sm. (1) 1. Rtr, KŽ → varlinėti 1: Sugrįžo jie (gandrai) laimingi iš dausų, apsitvarkė lizdą, apsižvalgė po apylinkes, patikrino senas varlinėjimo vietas, kurios dar išliko po visų melioracijų rš. 2. → varlinėti 3: Pargena namo, tai ir prasideda… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gužučiukas — gužučiùkas sm. (2) gužučių jauniklis: Gužutis su gužučiùkais išlėkė varlinėti Btg. Gužutis gužučiukus išsivedė ir išlėkė Šmk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvarlinėti — 1. tr. palikti be varlių, nurankioti: Gandrai visas lankas nuvarlinėjo Kv. 2. refl. prk. nusivaikščioti: Jug aš nusivarlinėju, o Viešpatie, ne pakaitelio, ne nėko End. varlinėti; išvarlinėti; nuvarlinėti; pavarlinėti; pravarlinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavarlinėti — intr. NdŽ 1. pasigaudyti varlių: Išgąsdino jas gandras, atlėkęs pavarlinėti LzP. Tai buvo tik paprastas garnys, atskridęs jo pievon pavarlinėtų rš. | refl.: Ten sodžius didelis, galės sau [garnys] lizdą susikrauti ir pasivarlinėti rš. 2. prk.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pravarlinėti — intr. Kv prk. nieko neveikiant pravaikštinėti, praslampinėti: Visą pokaitį taip pravarlinėjo, nė pats nežinodamas kur Vkš. varlinėti; išvarlinėti; nuvarlinėti; pavarlinėti; pravarlinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • varliauti — varliauti, iauja ( iauna OG327, Vlk, Dkk), iãvo intr. 1. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Antš varles gaudyti, varlinėti: Gandrai po vieną ir būreliais varliauja dar šlapiose pievose rš. Varliauna bacionas Dglš. Ilgos [garnio] kojos – tik varliaut LTR(Zp).… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”